Lietuvos Šv. Kazimiero kongregacijos seserys ir šiemet pakvietė į Pažaislį švęsti Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidų. Rugpjūčio 15-ąją jie prasidėjo 11 val. šv. Mišiomis Pažaislio Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčioje. Popiet pamaldos persikėlė į kiemą – šventoriuje priešais bažnyčią, prie altoriaus su maloninguoju Pažaislio Gražiosios Meilės Motinos atvaizdu, buvo švenčiamos iškilmingos šv. Mišios, kurioms pirmą kartą vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Ypač gausiai susirinkę kauniečiai bei miesto svečiai buvo kviečiami ir turėjo galimybę (nemažai žmonių ja pasinaudojo) susitaikyti su Dievu, atlikdami asmeninę išpažintį – išpažinčių čia pat, vienuolyno kiemelyje, klausė miesto parapijose tarnaujantys Kauno I dekanato kunigai. Šv. Mišiose tradiciškai giedojo prof. Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras. Pasibaigus pamaldoms choras surengė XXI Pažaislio muzikos festivalio koncertą.
Švč. Marijos Ėmimas į dangų, jos išaukštinimas, brangi, sykiu paprasta ir labai artima žmogaus širdžiai šventė, byloja ir tai, kas gera ir gražu yra ir mūsų gyvenime, kas jame skleidžiasi; į ją ateiname su Viešpaties palaimos prašymu, su lūkesčiu, kad tai, kas dar mūsų laukia, būtų gera, sėkminga – šiais žodžiais iškilmes pradėjo Kauno arkivyskupas, sveikindamas vienuolyną svetingai žmonėms atvėrusias seseris kazimierietes, patarnaujančius kunigus, visus susirinkusius ir, prieš pašventindamas žolynus, pakvietė savo maldose prisiminti ir tuos, kurie rūpinasi vasaros derliumi.
„Švęsti Žolinę – tai keliauti kartu su Marija, pasitikinčia Dievo žodžiu ir kasdienybėje su juo gyvenančia, kantriai ir veikliai laukiančia jo išsipildymo. Švęsti šią dieną – tai švęsti Motinos ir jos Sūnaus meilę, artimumą“, – vėliau sakė arkivyskupas savo homilijoje. Marija visada buvo su Sūnumi – nuo Įsikūnijimo, Jo kančios dramoje ir, tikime, yra su Juo ir Jo dievystės spindėjime.
Pasak ganytojo, turime daug Žolinės papročių. Šventinami žolynai byloja apie dvasinę Marijos brandą, malones, kuriomis ji apdovanota. Tai siejasi su tuo, kas svarbiausia – su Marijos paėmimu į dangų. Švęsti Žolinę – tai švęsti tikėjimą, tą patį, kuris skatina džiaugtis Kristaus Prisikėlimu. Dėl jo mirtis, esanti absoliučiai neišvengiama, vis dėlto nėra visagalė. Dievas dovanojo neaprėpiamo gyvenimo akiratį ir Marijai. Ji paimta į dangų gyventi džiaugsme, šlovėje.
„Todėl švęsti Marijos Ėmimą į dangų reiškia švęsti viltį. Tai diena, kai matome išsipildant Jėzaus duotą pažadą: kas į Jį tiki, tas turės amžinąjį gyvenimą ir bus prikeltas paskutinę dieną. Marijos likimas – įžanga, ženklas to, kas laukia mūsų visų; to, kam yra skirtas žmogus“, – sakė arkivyskupas, čia pat pabrėždamas, jog dangaus viltis nereiškia nesirūpinti žeme, kurioje šiandien nerimsta karai, įtampos, silpniausieji nustumiami į pašalius, turtingieji pasiekia tai, kas jiems naudinga. Toji viltis skatina nepasiduoti egoizmui, rūpinimuisi vien savimi. Visuotinėje maldoje, be kitų maldavimų, melstasi už karų, neteisingumų, visokios prievartos aukas pasaulyje, prašyta dovanų stiprinti taiką. Melsta Šventosios Dvasios patepimo, kad švenčiamas Gailestingumo jubiliejus iš tiesų būtų malonės metas. Seserys kazimierietės kvietė melstis ir už Pažaislio muzikos festivalio organizatorius, prašyti tikėjimo auginimo visiems vienuolyno bičiuliams, kurie rankų darbų, išmintimi ir gerumu jam pasitarnauja.
Eucharistijos pabaigoje visiems nuoširdžiai padėkojo ses. Lidija Edita Šicaitė.
Švč. M. Marijos Ėmimas į dangų buvo švenčiamas ir kitose arkivyskupijos bei kitų vyskupijų bažnyčiose. Ypač iškilmingai – Pivašiūnų ir Krekenavos šventovėse. Pivašiūnuose Žolinė tęsis iki rugpjūčio 22 d. Krekenavoje Žolinės atlaidai užbaigti rugpjūčio 15 dieną, iškilmingas pamaldas transliavo Lietuvos televizija. Iškilmes iš Pažaislio transliavo Marijos radijas.
